Kas vyksta su „Fridays for Future”? Kurį laiką reportažai apie spalvingas protesto eitynes miestuose buvo nuolatinio žinių laidų repertuaro dalis. Tai buvo prieš daugelį metų. Šiandien apie tai nieko nematyti ir nieko negirdėti.
Užuot mokęsi matematikos ir lotynų kalbos, jauni žmonės – daugiausia moksleiviai – penktadieniais mieliau išeidavo į gatves ir garsiai protestuodavo prieš klimato kaitą ir už didesnę klimato apsaugą. Iš pradžių iš jų buvo šaipomasi. Tačiau jie nesustojo ir vis dažniau buvo pastebimi žiniasklaidos ir plačiosios visuomenės. Šiandien „Penktadieniai už ateitį” (angl. Fridays for Future, FFF) išnyko užmarštyje. Kaip tai suprasti?
Garsiai ir spalvingai, paskui taikiai į JT
Gretos Thunberg inicijuotas judėjimas prasidėjo Švedijoje ir greitai virto pasauliniu socialiniu judėjimu, kurio pagrindinis tikslas buvo demonstruoti už tai, kad būtų laikomasi 2015 m. Paryžiuje vykusioje pasaulinėje klimato konferencijoje sutarto 1,5 laipsnio tikslo. Pranešama, kad 2019 m. kovo 15 d. pirmajame pasauliniu mastu organizuotame klimato streike dalyvavo apie 2,3 mln. žmonių. Tai, kad jų vaikai nelankė mokyklos, kai kuriems tėvams galėjo nepatikti, o kiti juos aiškiai palaikė ir susibūrė į organizacijas „Tėvai už ateitį” arba „Seneliai už ateitį”.
Apskritai jaunuoliai manė, kad platus visuomenės pritarimas sustiprino jų įsitikinimą, kad jie su savo reikalu yra teisingoje pusėje. Žvelgiant atgal, galima teigti, kad būtent judėjimas „Fridays for Future” atkreipė visuomenės dėmesį į klimato problemą. Apie tai liudija ir tuo metu įkurtos įvairios paramos organizacijos, pavyzdžiui, „Sveikata ateičiai” arba „Mokslininkai ateičiai”.
FFF demonstracijos buvo triukšmingos ir spalvingos, bet visada taikios, nors kai kurie jų skanduojami šūkiai ar plakatai buvo gana radikalūs. „Mes esame čia, mes garsiai kalbame, nes jūs vagiate mūsų ateitį” arba „Mes esame jauni ir reikalingi pasauliui”, arba „Eismo pokyčiai, o ne klimato krizė”. Dėl to kai kurie vyresni bendraamžiai gal ir purtė galvas, tačiau tarp gyventojų – ir žiniasklaidoje – buvo jaučiama esminė simpatija.
Juk Greta Thunberg, FFF judėjimo lyderė, aktyviai remiama žiniasklaidos, finansiškai stiprių rėmėjų ir galingų organizacijų, tokių kaip Pasaulio ekonomikos forumas (WEF), sugebėjo nuvykti iki Niujorko ir pasakyti uždegančią kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje. Iš dalies agresyviu tonu, iš dalies su ašaromis akyse ji kaltino pasaulio bendruomenės atstovus, kad šie pavogė jos svajones ir vaikystę, kad jiems rūpi tik pinigai ir amžinas ekonomikos augimas. Kas neprisimena jos priekaišto, nuskambėjusio visame pasaulyje: „Kaip jūs drįstate?!”.
Kas garsiau šaukia, tą greičiau išgirsta
Taigi negalima sakyti, kad FFF judėjimas savo taikiu protestu prieš klimato kaitą nieko nepasiekė visuomenės akyse. Tad kokia priežastis lėmė, kad jis kuriam laikui nugrimzdo į užmarštį? Atsakymas akivaizdus.
„Letzte Generation” (LG) klimato aktyvistams savo radikaliais veiksmais įsiveržus į visuomenės akiratį, galiausiai gerai besielgiantys „Fridays for Future” šalininkai, kurie viešai nepuola į atakas, turėjo pasitraukti iš lenktynių. Kas būtų pastebėjęs jų demonstraciją, pavyzdžiui, Berlyne, jei kitur „Paskutinės kartos” aktyvistai būtų užblokavę svarbias kelių sankryžas ar greitkelio atkarpą ir taip paralyžiavę dalį miesto eismo? Kai Kurfiurstendamme esantys prabangūs butikai ar Pagrindinio įstatymo paminklas prie Reichstago būtų išteplioti dažais?
Šis socialinis reiškinys taip pat rodo, kad išgirsta tie, kurie garsiausiai šaukia, arba tie, kurie atkreipia žiniasklaidos, o kartu ir plačiosios visuomenės dėmesį precedento neturinčiais veiksmais.
Turinio požiūriu FFF ir LG iš esmės yra to paties lygio. Pagrindinis abiejų iniciatyvų rūpestis – atkreipti dėmesį į klimato kaitą ir su ja susijusias grėsmes žmonijai bei priversti atsakingus asmenis nedelsiant ir intensyviai įsipareigoti keisti klimato politiką.
Esminis skirtumas yra požiūris, kuriuo siekiama užsibrėžtų tikslų. FFF pasirodymai iš esmės buvo taikūs ir nesusiję su kriminaliniais nusikaltimais. Visai kitaip yra su „Paskutine karta”. Jų akcijose vyrauja tokie kriminaliniai nusikaltimai kaip trukdymas eismui, prievarta, turto sugadinimas ar pavojaus sukėlimas.
Taigi, nuo pirmųjų liepsningų akcijų 2022 m. sausį Berlyne jie „užsitarnavo” absoliutų dominavimą prieš „Fridays for Future” visuomenės suvokime. Taigi radikalioji klimato aktyvistų frakcija užčiaupė nuosaikiąją frakciją. Tam tikra prasme čia tinka vokiečių poeto Georgo Büchnerio citata: „Revoliucija ėda savo vaikus”.
„Paskutinioji karta” yra griežtai organizuota
„Penktadieniai ateičiai” Vokietijoje nebuvo ir nėra organizuota kaip veiksnių asmenų asociacija, nebuvo aiškiai apibrėžtos organizacinės struktūros su nustatytu užduočių pasiskirstymu. Taip pat nebuvo valdybos ar atstovo spaudai, kurį įteisintų eiliniai žmonės. Ji buvo laikoma paprastų žmonių judėjimu, iniciatyva, kuri pirmiausia kilo iš privačių asmenų ir vystėsi iš apačios į viršų. Tai, kad tokie asmenys kaip Luisa Neubauer ir kiti žiniasklaidoje buvo stilizuojami kaip judėjimo atstovas ir vokiečių „veidas”, buvo daugiau žiniasklaidos darbas.
„Paskutinėje kartoje” yra oficialių atstovų spaudai, kurie atsiskaito žiniasklaidai. Lygiai taip pat kaip ir instruktoriai, kurie moko naujokus, kaip laikytis ginklo, kaip elgtis su policija ir ką daryti, kai pikti vairuotojai, kuriems neleidžiama važiuoti toliau, juos užpuola.
Operatyviniai planai kruopščiai derinami, skirtingus veiksmus tuo pačiu metu koordinuoja generalinis štabas. Čia atpažįstama aiškiai apibrėžta struktūra. LG aktyvistai nekalba apie savo organizacijos detales, tačiau kai kurie pranešimai atskleidė: Viršuje yra kelių žmonių vadovų komanda, kuri kartu su strategijos grupe perduoda planavimą įvairioms darbo grupėms. Šios savo ruožtu kontroliuoja vietines protesto grupes.
Vidaus kalba koordinuojantis asmuo vadinamas „bičių karaliene”, tie, kurie blokuoja gatvėse, yra „bitės”, o tie, kurie pasirengę imtis veiksmų, už kuriuos gali būti skiriamos didelės baudos, vadinami „laukinėmis bitėmis”. „Bičių bitės” yra atsakingos už foninę paramą.
O etatiniai aktyvistai savo „darbo” neatlieka nemokamai. Priklausomai nuo jų šeimyninės padėties ir pozicijos hierarchijoje, jie gauna iki 1 800 eurų grynųjų per mėnesį. Savo pačios duomenimis, „Paskutinė karta” daugiausia finansuojasi iš Ispanijos ir sutelktinio finansavimo. Be to, aukojama iš Amerikos „Klimato kaitos fondo” (Climate Emergency Fund).
Savo 2022 m. skaidrumo ataskaitoje „Paskutinė karta” nurodė, kad iš viso gavo daugiau kaip 900 000 eurų pajamų.
Dėl to LG yra ne kas kita, kaip „paprastų žmonių judėjimas”, kaip save laiko FFF. Turėdami aprašytas organizacines struktūras ir akivaizdžiai užtikrintą finansavimą, klimato lipdukai veikia kitaip nei gerai besielgiantys demonstruojantys studentai. Tiesa, Greta Thunberg vis dar yra WEF globojama ir šiemet taip pat pasirodė Davose kartu su trimis kitais FFF aktyvistais. Tačiau jos pasekėjai gatvėse nutilo.
Kita vertus, dėl įvairių aktyvistų serijomis daromų nusikaltimų ir ryškaus judėjimo organizuotumo laipsnio „Paskutinė karta” turi tikėtis, kad vieną dieną bus priskirta nusikalstamai organizacijai. Bavarijoje jau vyksta tyrimai. Jei taip atsitiktų, jie padarytų meškos paslaugą savo tikslui.
Autorius
Baigęs germanistikos/amerikanistikos ir filosofijos studijas, Hubertas von Brunnas pradėjo praktiką vietiniame laikraštyje Frankonijoje. 1981 m. jis persikėlė į Berlyną ir tapo „Berliner Morgenpost” redaktoriumi, kurio specializacija – sąjungininkai. Griuvus Berlyno sienai, tapo „Tribüne”, centrinio buvusios VDR Laisvosios Vokietijos profesinių sąjungų federacijos (FDGB) organo, vyriausiuoju redaktoriumi. Nuo 1992 m. laisvai samdomas žurnalistas, specializuojasi transporto, mobilumo ir aplinkosaugos srityse. Be žurnalistinio darbo, yra kelių negrožinių knygų ir grožinės literatūros kūrinių autorius.
