Naujas Danijoje atliktas tyrimas patvirtina ankstesnio Švedijoje atlikto tyrimo teiginius. Tyrimo duomenimis, chirurginė operacija nesumažina transseksualų savižudybės rizikos.
Antradienį, birželio 27 d., žurnale „Journal of the American Medical Association” buvo paskelbtas itin vertinamas Danijos savižudybių prevencijos tyrimų instituto tyrimas. Mokslininkai iš Kopenhagos nagrinėjo klausimą, ar padidėja transseksualų savižudybių rizika. Šiuo tikslu jie įvertino 6,6 mln. žmonių, gimusių Danijoje per 42 metus, sveikatos ir teismų įrašus.
Ne visi transseksualūs asmenys taip pat įtraukti į valstybinius duomenis
Tyrimo išvados yra aiškios. Net ir LGBTQ draugiškoje Danijoje translyčių asmenų savižudybės rizika yra gerokai didesnė nei visų gyventojų. Pavyzdžiui, bandymų nusižudyti rizika šioje gyventojų grupėje yra 7,7 karto didesnė. Mėginimo nusižudyti mirtinos baigties tikimybė yra 3,5 karto didesnė.
Tyrėjų teigimu, nepraneštų atvejų skaičius yra daug didesnis. Mat ne visi save tokiais laikantys transseksualai yra užsiregistravę valdžioje kaip tokie. Atitinkamai ne visi šios lytinės tapatybės asmenys kaip tokie atsirado ir registracijos įstaigose.
Tyrimo metu buvo įvertinti 3759 transseksualių asmenų duomenys. Šie asmenys tokiais tapo 1980-2021 m., būdami vidutiniškai 22 metų amžiaus – teisiškai pakeitę lytį arba nustatę klinikinę diagnozę. Iki 2014 m. „lyties pakeitimo” operacija buvo būtina sąlyga teisiniam lytinės tapatybės pakeitimui Danijoje.
Mažesnis vidutinis amžius ir natūralių mirčių atveju
Tyrimo duomenimis, per tiriamąjį laikotarpį tarp translyčių asmenų buvo 92 bandymai nusižudyti, 12 savižudybių ir 245 mirtys dėl kitų priežasčių. Vidutinis pirmojo bandymo nusižudyti amžius tarp translyčių asmenų buvo 27 metai – tarp kitų gyventojų – 36 metai.
Mirtinų bandymų nusižudyti tarp translyčių asmenų amžiaus vidurkis buvo 45 metai – 36 308 kitų tirtų mirtinų bandymų amžiaus vidurkis buvo 52. Natūralių mirčių atveju vidutinis translyčių asmenų amžius taip pat buvo 70 metų, t. y. aštuoneriais metais mažesnis nei likusios populiacijos dalies.
Rezultatai iš esmės patvirtina 2011 m. Stokholmo Karolinskos instituto paskelbtą tyrimą, kuriame dalyvavo mažesnė imtis. Šio tyrimo duomenimis, translyčiai asmenys 4,9 karto dažniau nei kiti gyventojai bando nusižudyti. Mirtinos savižudybės buvo 19,1 karto dažnesnės.
Sisteminis negatyvumas – pagrindinis translyčių asmenų streso veiksnys
Ką patvirtina abu tyrimai: Pagrindinės didesnės translyčių asmenų savižudybės rizikos priežastys yra sisteminio negatyvumo, susijusio su jų translyte tapatybe, patyrimas. Tai pasireiškia patyčiomis, diskriminacija, atstūmimu ar išankstiniu nusistatymu, o tai savo ruožtu gali skatinti susvetimėjimą, internalizuotą stigmatizaciją, psichologines problemas ir galiausiai savižudišką elgesį.
Priešingai, lyties keitimo operacija neturėjo jokios įtakos savižudybės rizikai. 2011 m. atliktame tyrime kalbama apie lyties disforijos palengvėjimą, bet ne apie savižudiškų polinkių sumažėjimą. Žodis „lyties disforija” vartojamas siekiant parodyti, kad ne tapatybė yra patologiška, o tai, kad priešingos lyties tapatybės atveju jaučiamas diskomfortas („disforija”) dėl savo lyties.
2011 m. tyrime pateikta ir kitų išvadų. Daugelis lyties disforiją patyrusių asmenų vėliau gailėjosi dėl kitaip sveiko kūno žalojimo. Kartais medicininė ar chirurginė transformacija netgi sustiprindavo jų pagrindines psichologines problemas.