Maurice Forgeng2. 2023 m. liepos mėn.
Švedija paskelbė naują energetikos politikos kryptį – ji nusigręžia nuo „žaliojo sandorio”. Taip elgiamasi todėl, kad „vėjo ir saulės energija yra per daug nestabili”, kad patenkintų šalies energijos poreikius.
Birželio 20 d. Švedijos finansų ministrė Elisabeth Svantesson paskelbė naują Skandinavijos šalies energetikos politikos kryptį. Pareiškime ji įspėjo, kad šaliai reikia „stabilios energetikos sistemos”. Svantesson aiškino, kad „vėjo ir saulės energija yra per daug nestabili”, kad patenkintų šalies energijos poreikius.
Vietoj to Švedijos vyriausybė nori grįžti prie branduolinės energetikos, pranešė Euractiv. Šalis atsisakė savo tikslų 100 proc. aprūpinti „atsinaujinančiąja” energija, pasikliaudama 100 proc. energijos tiekimu iš neiškastinio kuro.
Vyriausybė taip pat nori, kad naujoji strategija būtų atsakas į numatomą dvigubai didesnį elektros energijos poreikį. „Euractiv” duomenimis, tikimasi, kad iki 2040 m. jis sieks apie 300 teravatvalandžių. Šalis taip pat nori pasiekti tikslą iki 2045 m. pasiekti grynąjį nulinį išmetamųjų teršalų kiekį.
Branduolinės energijos skatinimas
Švedijos šalys dar 2016 m. susitarė, kad nauji reaktoriai galėtų būti statomi esamose aikštelėse. Tačiau buvo nuspręsta, kad be subsidijų tai per brangu.
Naujoji konservatyvioji koalicija mano, kad nauji branduoliniai reaktoriai yra būtini siekiant pereiti prie ekonomikos be iškastinio kuro, todėl pažadėjo dosnias paskolų garantijas.
Daugiau kaip 90 proc. elektros energijos Švedijoje pagaminama iš vandens, branduolinės ir vėjo energijos. Šiuo metu valstybinė įmonė „Vattenfall” svarsto galimybę pastatyti bent du mažus modulinius branduolinius reaktorius ir pratęsti šalyje veikiančių reaktorių eksploatavimo laiką.
Pasitraukimas iš Žaliojo susitarimo?
Švedijos vyriausybės sprendimas yra aiškus Žaliojo susitarimo atsisakymas, bent jau šiuo metu. Kadaise 27 ES valstybės narės bendrai susitarė iki 2050 m. tapti neutraliomis klimato atžvilgiu. Jos nori tai pasiekti mažindamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir sparčiau pereidamos prie „atsinaujinančiųjų”¹ energijos šaltinių.
Tačiau, kaip rašo „Blackout News”, šalys bus spaudžiamos pereiti prie vėjo ir saulės energijos, kad pasiektų Pasaulio ekonomikos forumo „žaliosios darbotvarkės” tikslus. Šią darbotvarkę remia ES, Jungtinės Tautos, PSO, Paryžiaus klimato susitarimas, Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas.
Žengdama šį žingsnį Švedija netiesiogiai pripažįsta prastą nestabilios vėjo ir saulės energijos kokybę. Jis taip pat prisideda prie bendro pasitikėjimo „atsinaujinančios” energetikos darbotvarke, kuri buvo pristatyta Šiaurės šalyse ir Vokietijoje, praradimo.
Dr. John Constable, organizacijos „Net Zero Watch” energetikos direktorius, teigia, kad Švedijos gyventojai nori grįsti savo ekonomiką „fiziškai patikimu ir saugiu energijos šaltiniu – branduoline energija. Priešingai nei „atsinaujinantys energijos šaltiniai, kurie nėra nei viena, nei kita”, – pranešė „Windkraft Journal”. Constable’as čia kreipėsi į JK vyriausybę, ragindamas sekti Švedijos pavyzdžiu, tačiau turėtų žengti dar toliau. „Mes artėjame prie „žaliosios” svajonės pabaigos”.
[1] Sąvoka „atsinaujinanti energija” yra socialiai įsitvirtinusi, tačiau pagal energijos išsaugojimo dėsnį energija iš esmės yra neatsinaujinanti. Ji gali būti tik pakeičiama.
