Amerikos pediatrų akademija naujose vaikų nutukimo gydymo gairėse ragina taikyti ankstyvą ir agresyvų gydymą, įskaitant svorio mažinimo vaistus vaikams nuo 6 metų ir bariatrinę operaciją jaunuoliams nuo 13 metų, o ne tai, ką vadina „budriu laukimu ar nereikalingu tinkamo vaikų gydymo atidėliojimu”.
Gairės iš karto sukėlė diskusijų: kairieji kritikai nerimavo dėl nevienodų galimybių gauti gydymą, o konservatyviųjų pažiūrų komentatoriai teigė, kad gairėse siūloma lengvai išsisukti nuo netinkamo gyvenimo būdo. Įvairaus spektro kritikai atkreipė dėmesį į galimas ilgalaikes pasekmes, kurias gali sukelti vaikų gydymas vaistais ir negrįžtamų operacijų atlikimas paaugliams.
„Gyvenimo būdo pasirinkimai” paprastai reiškia daugiau fizinio aktyvumo, mažiau perdirbto maisto ir daugiau vaisių bei daržovių, tačiau niekas iš pagrindinių specialistų nesiūlo, kad sprendimas yra leisti vaikams valgyti daugiau natūralių sočiųjų riebalų.
Prieš daugelį metų mano bendraautorė ir kolegė Mary Enig, turinti mitybos mokslų daktaro laipsnį, turėjo įdomų pokalbį su JAV žemės ūkio departamento pareigūnu. Agentūra tyrė geriausią kiaulių penėjimo būdą – tyrimas, kuris niekada nebuvo paskelbtas. Šeriant kiaules nenugriebtu pienu arba kokosų aliejumi, kiaulės išliko liesos – jie nustatė, kad geriausias būdas penėti kiaules – šerti jas liesu pienu.
Departamento mitybos gairėse numatyta, kad visiems vyresniems nei 2 metų amžiaus amerikiečiams turi būti tiekiamas sumažinto riebumo pienas. Ar ši 1990-aisiais pradėta vykdyti politika gali paaiškinti didėjantį amerikiečių vaikų nutukimą? Keletas tyrimų rodo, kad taip gali būti.
Pirmajame, 2006 m. paskelbtame žurnale „American Journal of Clinical Nutrition”, buvo tiriama keturmečių vaikų mityba ir medžiagų apykaitos rodikliai Švedijoje. „Didelis kūno masės indeksas buvo susijęs su mažu energijos iš riebalų kiekiu”, o didesnis svoris buvo susijęs su didesniu atsparumu insulinui, ypač mergaičių. Kitaip tariant, vaikai, besilaikantys mažo riebalų kiekio dietos, buvo linkę turėti antsvorio ir pasižymėjo rodikliais, kurie pranašauja diabetą vėlesniame gyvenime.
Antrajame tyrime, 2013 m. paskelbtame žurnale „Archives of Diseases of Children” (Vaikų ligų archyvas), buvo analizuojami būtent vaikai, vartojantys sumažinto riebumo pieną, lyginant 1 proc. lieso pieno ir 2 proc. „nenugriebto pieno” geriančių vaikų kūno masės indeksą. (Žodį „nenugriebtas pienas” rašau kabutėse, nes komercinis nenugriebtas pienas turi 3,5 proc. riebumo, o ūkyje gaunamas nenugriebtas pienas gali turėti iki 5 proc. riebumo).
Visose rasinėse, etninėse ir socialinio bei ekonominio statuso pogrupiuose 1 proc. nugriebto pieno gėrusieji „turėjo didesnę pakoreguotą tikimybę turėti antsvorio… arba būti nutukusiems… Atliekant išilginę analizę, vaikai, gėrę 1 proc. nugriebto pieno 2 ir 4 metų laikotarpiu, turėjo didesnę tikimybę turėti antsvorio ir (arba) būti nutukusiems tarp šių laikotarpių…”. Kitaip tariant, vaikai, geriantys liesą pieną, dažniau storėja – visai kaip kiaulės!
Dabar pažvelkime, kokį pieną vaikai gauna valstybinėse mokyklose. Jiems siūlomas 1 proc. liesas arba šokoladinis pienas – spėkite, kurį jie renkasi? Šokoladinis pienas jiems padedamas ant padėklo, kurį jie gali suvalgyti arba atsisakyti – spėkite, kaip jie elgsis? Pažvelkime į šokoladinio pieno, duodamo mūsų vaikams, tikintis, kad tai padės jiems išlikti liekniems, sudedamąsias dalis:
„Neriebus pienas, cukrus, sudėtyje yra mažiau kaip 1 proc.: kakavos (apdorotos šarmu), kukurūzų krakmolo, druskos, karagenino, natūralių ir dirbtinių kvapiųjų medžiagų, vitamino A palmitato, vitamino D3.”
Pirmoji sudedamoji dalis yra neriebus pienas – net ne 1 proc. pieno, o antroji sudedamoji dalis yra cukrus – maždaug 14 g pridėtinio cukraus 8,5 uncijos porcijoje, arba maždaug 1 valgomasis šaukštas.
Taigi, moksliniai duomenys rodo, kad neriebaus pieno, ypač kartu su cukrumi, vaikams duodama kaip receptas, kaip vaikus nutukinti ir vėliau gyvenime paskatinti susirgti cukriniu diabetu. Tačiau yra ir daugiau – tarp antraeilių sudedamųjų dalių nurodytas „dirbtinis skonis”, dažnai vartojamas terminas, kuriuo vadinamas paslėptas natrio glutamatas.
Maisto pramonė ir JAV Maisto ir vaistų administracija tvirtina, kad MSG (mononatrio glutamatas) nėra nieko blogo, tačiau PubMed paieškoje suradę žodžius „MSG-induced obesity” (MSG sukeltas nutukimas), rasite beveik šimtą citatų. Norint tirti nutukimą, sunku priversti tyrimo gyvūnus persivalgyti ir nutukti, todėl mokslininkai šeria žiurkes, peles ir žiurkėnus mononatrio glutamatu, kad jie daugiau valgytų ir priaugtų svorio.
Dauguma citatų – tai tyrimai su gyvūnais, o ne su žmonėmis, o maisto pramonė teigia, kad gyvūnams duodamas mononatrio glutamato kiekis, atsižvelgiant į kūno svorį, yra daug didesnis, nei kada nors suvalgytų žmonės. Arba, pasak jų, ryšys tarp svorio augimo ir mononatrio glutamato iš tikrųjų yra ryšys tarp svorio augimo ir perdirbto maisto, nes mononatrio glutamato yra beveik visuose perdirbtuose maisto produktuose.
Kas atsitinka, kai diena iš dienos vartojame nedidelius kiekius mononatrio glutamato kaip kvapiosios medžiagos – kaip tai daro mokyklinio amžiaus vaikai, gerdami šokoladinį pieną? 2008 m. žurnale „Obesity” paskelbtame tyrime patvirtinta, kad mononatrio glutamatas iš tiesų yra susijęs su žmonių svorio augimu, ir ne dėl to, kad jo yra perdirbtuose maisto produktuose. Šiame gerai suplanuotame tyrime Šiaurės Karolinos universiteto Čapel Hile mokslininkai tyrė 750 kinų vyrų ir moterų, 40-59 metų amžiaus, gyvenančių trijuose Kinijos kaimuose.
Dauguma tiriamųjų maistą ruošė namuose be komerciškai apdorotų maisto produktų ir apie 82 proc. jų vartojo mononatrio glutamatą. Daugiausiai mononatrio glutamato vartoję dalyviai beveik tris kartus dažniau turėjo antsvorio nei tie, kurie mononatrio glutamato nevartojo, net ir atsižvelgus į fizinį aktyvumą ir suvartojamų kalorijų kiekį.
Taigi, mūsų moksleiviai diena iš dienos pietums gauna neriebių cukraus bombų su žiupsneliu nutukimą skatinančio mononatrio glutamato. Ar reikia stebėtis, kad nutukimas didėja? „Gyvenimo būdo” pokyčiai, tokie kaip vaisių ir daržovių valgymas ar daugiau fizinio aktyvumo, neprilygsta šiam slaptam sveikatos grobikui.
Skamba nelogiškai, tačiau mūsų vaikų nutukimo problemą galima išspręsti naudojant daugiau natūralių sočiųjų riebalų, kuriuose yra svarbių vitaminų, ypač vitamino A: riebų pieną, sviestą, sūrį ir mėsą, paruoštą su riebalais. Šie maisto produktai palaiko sveiką skydliaukės medžiagų apykaitą ir hormonų gamybą taip, kad jie išliktų energingi ir liekni. Svarbiausia, šie maisto produktai skatina sotumą ir stabilų cukraus kiekį kraujyje, todėl vaikai bus mažiau linkę mėgautis perdirbtais maisto produktais, kurių daugelyje yra mononatrio glutamato.
