Pasak V. Putino, Vakarai siekia Rusijos ekonominio žlugimo. Pasitaiko nesėkmių, o karas brangiai kainuoja. Tačiau ar rusai iš tiesų turi bėdų?
Tarptautinė verslo spauda nuolat praneša apie Rusijos ekonomikos nuosmukio mastą. Nuotaika visiškai slogi. Susidaro įspūdis, kad Vladimiras Putinas ir jo režimas sulaužė kupranugario nugarą. Dėl sankcijų ekonomika atsidūrė ties žlugimo riba.
Naujausiais duomenimis, pavyzdžiui, Rusijos mokestinės pajamos iš naftos ir dujų sausio mėn. sumažėjo 46 proc., daugiausia dėl sankcijų, praneša „Bloomberg”. 2023 m. sausio mėn. Rusijos biudžeto deficitas sudarė 1,776 trilijono rublių, t. y. keturiolika kartų daugiau nei 2022 m. sausį, o Pasaulio banko duomenimis, 2023 m. BVP sumažės 3,6 proc., aiškina ekonomikos analitikai.
Perskaičius šiuos skaičius kyla pagrįstas klausimas: kaip Maskva finansuoja karą? Ir kiek ilgai Putinas gali išsilaikyti? Ar padėtis tikrai tokia rimta?
V. Putinas: „Vakarai siekia, kad Rusijos ekonomika žlugtų”.
Naujienoms apie smunkančią Rusijos ekonomiką prieštarauja Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba, pasakyta 2022 m. spalio mėn. Jis apie Rusijos ekonomikos būklę pasakojo visai kitaip, nei perteikia Vakarų žiniasklaida.
V. Putinas 19-ojo Valdajų tarptautinės diskusijų draugijos susitikimo baigiamajame plenariniame posėdyje sakė: „Dar visai neseniai mes patys nerimavome, kad tapsime savotiška pusiau kolonija, kurioje nieko negalėsime padaryti be savo Vakarų partnerių. Negalime atlikti finansinių sandorių, neturime prieigos prie technologijų ir rinkų ar naujausių technologijų tiekimo šaltinių. Nieko. Tereikia spragtelėti pirštais, ir viskas, ką turime, sugrius.”
Tačiau taip neįvyko, ir Putinas pasakė tiesiai šviesiai:
Bet ne, niekas nesugriuvo, o Rusijos ekonomikos ir Rusijos Federacijos pamatai pasirodė esantys daug tvirtesni, nei kas nors, galbūt net ir mes, galėjome manyti.”
Pasak Rusijos vadovybės, sankcijomis siekiama ne tik apriboti Rusiją, bet ir sukelti Rusijos ekonomikos žlugimą.
Sustiprėjo vidaus rinka
Nepaisant ekonominių apribojimų, V. Putinas teigė, kad sankcijos padėjo sustiprinti vidaus gamybą ir rinką. „Mūsų įmonės be vargo ėmėsi užduočių, kurios dar neseniai buvo neįmanomos be Vakarų partnerių. Daugelyje sričių perėjimas buvo lengvas”, – sakė jis.
Jis taip pat pranešė apie sunkumus. Rusija negalėjo visko pasigaminti pati. Rusijos analitikų teigimu, daugelis sunkumų jau įveikti. Pasak jų, siekiant palengvinti vietos įmonių gyvenimą, gerokai sumažinta biurokratinė našta.
Rusijos ekspertai tikėjosi, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį infliacija Rusijoje bus apie 5 proc. Vyriausybės vadovas teigė, kad, palyginti su 17 proc. pažangios ES ekonomikos šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, ir 21-23 proc. kai kuriose šalyse.
V. Putinas sakė, kad nedarbo lygis Rusijoje buvo mažesnis nei prieš epidemiją: tuomet jis siekė 4,7 proc., o 2022 m. – 3,8 proc., ir pridūrė, kad 2023 m. biudžeto deficitas bus 2 proc., vėliau – 1,4 proc., o po metų – 0,7 proc. Pasak jo, taip yra beveik visose euro zonos šalyse. Kalbėdamas apie valstybės skolą, jis pranešė, kad ji iš esmės mažesnė nei euro zonoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Jungtinėje Karalystėje.
Pasak jo, nuosmukis neišvengiamas, o 2022 m. jis sieks apie 3 proc. Pramonės gamyba ir apdirbamoji pramonė iš esmės nepakito, palyginti su prieškario laikotarpiu. Statybų ir žemės ūkio sektoriuje buvo stebima augimo tendencija. V. Putinas apibendrino situaciją: skolinimas padidėjo ir įmonių, ir vartotojų sektoriuose.
Dideli Rusijos valstybiniai rezervai
Pasak Rusijos finansų ministro Antono Siluanovo, „mažėjant pajamoms, Rusija turi du papildomus finansavimo šaltinius: skolinimąsi iš rinkos ir Nacionalinės gerovės fondą (NVF), kuriame kaupiami valstybės rezervai”.
Šių metų sausio 1 d. Rusijos valstybės rezervo fondo vertė buvo 148 mlrd. dolerių. Tai sudaro 7,8 proc. Rusijos BVP, oficialioje interneto svetainėje „minfin.gov.ru” cituojamas ekonomikos portalas „VG”. Palyginimui, prieš metus fonde buvo 186 mlrd. JAV dolerių, o tai sudarė 8,5 proc. tuometinio BVP. 2022 m. liepos mėn. finansinės atsargos buvo didžiausios ir siekė daugiau kaip 210 mlrd. JAV dolerių.
Anksčiau fondą daugiausia maitino pajamos iš gamtinių dujų ir naftos. Manoma, kad šiais metais sankcijos turės didesnį poveikį, todėl, pasak ekonomistų, negalima tikėtis reikšmingo atsargų padidėjimo.
„The World Financial Review” ekonomistas Danas Steinbockas tikisi, kad 2022 m. Rusijos ekonomika susitrauks 3,5 proc. Infliacija bus 5,4 proc.
Tai reiškia, kad Vakarų institucijos smarkiai pervertino poveikį. Tokius neatitikimus sunku paaiškinti paprastomis prognozavimo klaidomis.”
Apskritai Rusijos ekonomika patiria nuostolių, tačiau yra atspari. Politiniu požiūriu sankcijos taip pat turėjo nenumatytą ir nepaprastą poveikį: „Rusus vienija egzistencinės grėsmės jausmas, o Vašingtonas ir Briuselis praranda pasitikėjimą”, – Vengrijos provyriausybiniam laikraščiui „Magyar Nemzet” sakė ekspertas.
